Kadangi svorį pradėjau mesti panašiai prieš 4 metus, kai sutikau savo vyrą (na iš tikro sutikau prieš 9, bet prieš 4 prasidėjo rimtesni santykiai :))), tai labai dažnai girdėjau frazę 'sukūdo iš meilės' 'ai tai čia įsimylėjai tai svoris nukrito'. Taip, aš tikrai labai stipriai įsimylėjau, bet iš meilės riebaliukai nepradėjo tirpti, teko įdėti daug darbo. Man nepatinka kai taip sako, nes 1. Ar šitos frazės apie meilę ir svorio kritimą jum nesiasocijuoja su tuo, lyg reikėtų mesti svorį dėl antros pusės? Lyg reikėtų kažkam įtikti, tikti, pasikeisti, lyg laimingas žmogus gali būti tik susiradęs antrą pusę ir tik tuomet vykdyti kažkokius pokyčius? Nesąmonė. Nusprendžiau, kad reikia kažką keisti dar kuris laikas prieš santykių pradžią, žinau, kad savo vyrui visada buvau graži ir jis mane pasirinko ne tik dėl išorinių savybių dėl ko labai džiaugiuosi ir vertinu. Pirmiausia pamilkite save šiandien ir jei norite keistis keiskitės iš meilės ir pagarbos savo kūnui, o ne dėl to, kad jo nekenčiate 2. Šios frazės man nepatinka dar dėl to, kad dažnai būna žmonių pasiteisinimas dėl ko jie "negali" numesti svorio. Šiuo metu neįsimylėjo, o 'jai tai bepigu šnekėti kai iš meilės viskas nukrito'. Dar kartą kartoju - nope, ne iš meilės, o iš priverstinio užpakalio kėlimo nuo sofos. Kiti dalykai, kadangi dabar nubėgu 10 kilometrų, kai kam tai atrodo labai daug, tai išgirstu irgi, kad lengva man šnekėti, kai tiek galiu nubėgti ir mėgstu bėgioti. Ir kaip jums atrodo? Vieną dieną, turėdama kelis kg antsvorio atsikėliau nuo sofos, apsiaviau sportbačius, lėkiau laukais 10km ir iškart pamilau tą sportą? Ojėėėj. Toli gražu. Labai toli. Apie bėgimą dar papasakosiu, bus atskira istorija :)) O dabar - į dušą!
Komentarai
Rašyti komentarą